gija

gijà sf. (4) 1. K, Š siūlas (ppr. apmatų): Gijà nesukta, o siūlas suktas J. Gijà yra mėlis J. Man paliepė mamulytė plonas gijas verpti RD1. Dar primesk kelias gijàs, bus platesnis audeklas Mrk. Tavo tėvelis midų, vyną geria, tavo motulė gijas daro BsPII175. Tą sermėgą laumė radusi suplėšė po vieną gìją (ps.) Sch149. Gavau dovanų dviejų gijų juostelę (po du siūlu austą) JD1498. Duosim pirštines trijų gijų megztines NS430. Gìją į skietą verti KI416. Audeklą po giją audžia (po vieną siūlą skieto tarpdantėse) Kp. Suvėriau [audeklą] po giją Slm. Kieku gijų ausi? Lkm. Trūksta gìjos Dkš. Matai, gija nutrūkus, užtat ir audimas neina Šlv. Gijà nutrūko (audžiant, metant) Slm. Dėl vienos gijelės audeklas negenda J.Jabl. Nyčių gija (siūlas, iš kurio nytys neriamos) MŽ. Daug gijų (apmatų), maža ataudų Švnč. | prk.: Mūsų baltas stalas lino gijà (staltiese) užtiestas, sūriu sviestu apstatytas ir mergaitėmis apsodintas Š. Blyksteli sidabrine gija upelis P.Cvir. Ore plaukė voratinklių gijos A.Vien. Šviesos gija, plonytė it kardo ašmuo, veržėsi pro durų plyšį rš. Melsva dūmų gija kilo aukštyn rš. ^ Kokia verpėja, tokia ir gijà Krkl. Su gijà verpk, su kruopa malk (verpk apystoriai, malk apyrupiai)! Ėr. 2. prk. ryšys: Vis stipresnės darosi ūkinės ir kultūrinės miesto ir kaimo sanglaudos gijos (sov.) rš. Gyvybės gija nutrūko rš. 3. J sruoga: Nuimk nu lankčio gìją Pln. Pirkau vilnų gìją Dov. Vaiku tebebūdama lenkė gijas, drožė skalas M. Valanč. Kad vilnas suverpsi, nulenk jas ant lankčio ir gijas pakabink į gembę Klp.